- urėdauti
- urėdáuti, -áuja, -ãvo (sl.) intr. [K], Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; Q410, N, L 1. RtŽ būti urėdu, prievaizdu: Jis urėdãvo tris metus J. 2. eiti aukštas pareigas, valdyti: Urėdą turėti, urėdauti B79.
Dictionary of the Lithuanian Language.
urėdauti
Look at other dictionaries:
urėdauti — urėdáuti vksm … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
urėdavimas — urėdãvimas sm. (1) Rtr, KŽ; L, A.Janul → urėdauti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
